likčiai

lìkčiai sm. pl. (2), likčiaĩ (4) liekanos, likučiai: Jau ans lìkčių alaus atnešė svečiams J. Ana su tolkomis ir likčiùs spalių atnešė dėl svaro J. Čia vieni [miltų] lìkčiai – kiaulėm suverskit Rm. Aš paskutinis atėjau, ir man teteko lìkčiai Ėr. Gal kokių lìkčių nuo pietų liko, tai supilk lovelin – tegu šuva paėda Pg. Po baliaus kelias dienas gali lìkčiais maitintis Sb. Paprašė ant lìkčių Rm. Buvau nevalgius, tai likčių̃ atsinešiau: sūrio, sviesto Pl.